Kategorija: LKU grupės naujienos

Ar patikite savo asmeninius duomenis žmogui, kurį, pavyzdžiui, sutinkate gatvėje? Įsivaizduokime, praeivis lyg tarp kitko kreipiasi: „Sveiki, man atrodo, jūsų „Google“ paskyra nulaužta, gali pavogti ir jūsų banko duomenis. Ateikite čia ant suoliuko, padėsiu“. Kiek žmonių tuo patikėtų, susidūrę realiai? O atsiliepę į telefono skambutį iš neva „Google konsultanto“ – sutrinka ir praranda nemenkas sumas.

Lietuvoje pastaruoju metu pradėtas ne vienas ikiteisminis tyrimas dėl finansinio sukčiavimo, kuomet piktadariai pasinaudoja „Google“ vardu. Schema – pasikartojanti: žmogui skambinama iš nepažįstamo numerio. Atsiliepus apsimetėlis esą „Google darbuotojas“ papasakoja istoriją, kad buvo įtartinai prisijungta prie vartotojo „Google“ paskyros, o asmens vardu mėginama pasiimti paskolą, todėl reikia susisiekti su banku, pateikiant prisijungimo duomenis. Dažniau taip susisiekia rusakalbiai sukčiai, bet įmanoma sulaukti skambučio ir lietuviškai.

„Pastaruoju metu girdime apie pasikartojančius atvejus, kai pirminis sukčiaus kontaktas įvyksta, fiktyviai prisistatant „Google“ darbuotoju. Žmogus įbauginamas, neva nulaužta jo elektroninio pašto paskyra, mėginama pasisavinti pinigų iš jo banko sąskaitos. Tuomet į kliento įrenginį atsiunčiama nuoroda ir užsikuria skaudžios apgaulės procesas – atsiuntus fiktyvią nuorodą, pasisavinami banko kliento duomenys arba klientas, pasidalinęs su sukčiais savo duomenimis, suteikia jiems galimybę patvirtinti kredito gavimą kliento vardu. Norime dar kartą priminti – įmonės Lietuvoje negali skambučio metu jūsų sujungti su banku, kredito unija ar policija, nėra tokios praktikos. „Google“ neskambina žmonėms dėl įtartinų prisijungimų, todėl geriausias atsakymas, sulaukus „Google“ skambučio – kuo greičiau nutraukti pokalbį“, – paaiškina Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

Kaip jau yra informavusi Lietuvos policija, pastaruoju metu, prisidengdami „Google“ vardu, sukčiai iš gyventojų yra išvilioję įvairias sumas, nuo kelių iki keliasdešimties tūkstančių eurų.  

Kai kurie apgauti asmenys, sutrikę dėl gan sudėtingos sukčiavimo schemos, piktavaliams netgi yra patikėję savo banko mokėjimo korteles – neva banko kurjeriams, atvykusiems į namus, įteikė turimas korteles ir jų PIN kodus.

Sukčiai metodus išdailina iki tokio lygmens, kad nebūtinai iš karto taikosi į pinigus – pasinaudoję prisijungimais prie vartotojo paskyrų, savo „taikinio“ įrenginiuose įdiegia neva antivirusines, o iš tiesų kenkėjiškas programas, kurios suteikia galimybę sekti klaviatūros paspaudimus ar daryti ekrano nuotraukas. Taip siekiama prieiti prie aukos dokumentų, slaptažodžių, banko kortelės duomenų ar net įgauti galimybę nepastebimai patvirtinti prisijungimą.

Keletas žingsnių, kurie leis išvengti apgaulės

• „Google“ atstovai neskambina gyventojams dėl įtartinų prisijungimų. Jei sulaukėte tokio skambučio – nutraukite pokalbį.
• Lietuvoje valstybinė kalba yra lietuvių kalba. Rusiškai besikreipiantys skambintojai negali atstovauti jokioms oficialioms institucijoms – nei viešosioms, nei privačioms, įskaitant kredito įstaigas. Tačiau „Google“ fiktyvūs konsultantai retsykiais prabyla ir lietuviškai – nutraukite pokalbį.
• Jokia skaitmeninė platforma ar įmonė negali telefoninio pokalbio metu sujungti jūsų su kredito įstaiga. Nutraukite pokalbį.
• Niekada neatskleiskite telefonu asmeninių, su prisijungimu prie interneto banko ar mokėjimo kortele susijusių duomenų – jokia institucija to prašyti negali, šių duomenų atskleisti negalima.
• Neįsileiskite į namus asmenų, kurie siūlosi paimti jūsų banko mokėjimo kortelę su PIN kodais. Sulaukę tokio pasiūlymo, jokiu būdu neatskleiskite savo namų adreso, nutraukite pokalbį.
• Apie populiarėjantį sukčiavimo metodą pasakokite visiems, ką pažįstate.
• Patys susidūrę su šiuo apgaulės metodu, praneškite policijai.
• Jei norėtumėte apie pastebėtą naują sukčiavimo būdą informuoti daugiau žmonių – pasidalinkite savo istorija el. paštu [email protected]. Lietuvos bankų asociacija nuasmenintą informaciją apie sukčių naudojamus metodus viešina internetinėje svetainėje https://www.atpazinksukciu.lt.

Didžiausiuose turistų traukos objektuose įprasta matyti grėsmingas iškabas su iškalbingais piešiniais: saugokitės kišenvagių. Ir vis tiek daugybė turistų namo grįžta apvogti, praradę pinigus ar dokumentus. Sukčių siautėjimui patogioje skaitmeninėje erdvėje lentelių neiškabinsi. Visgi jie vasarą dar labiau suaktyvėja ir savo piktavališkiems ketinimams naudoja visus įmanomus kanalus – nuo įprastų SMS žinučių iki „Youtube“ ir kitų socialinių tinklų platformų, praneša Lietuvos bankų asociacija (LBA).

Nors visuomenė jau nemažai žino apie sukčiavimą ir jo mastą, tačiau piktavaliai išranda vis naujų, sunkiau atpažįstamų apgaulės metodų. Kai kuriais iš jų pričiumpami net ir palyginti atsargūs asmenys, kurie jau žino, kad atidarinėti įvairiais kanalais siunčiamų įtartinų nuorodų – nevalia. Bet jei gaunamas pranešimas apie neapmokėtą komunalinę paslaugą?..

„Mūsų nariai nuolat stebi ir analizuoja sukčių elgseną, tad galime patvirtinti, kad vasarą sukčiams tikras darbymetis. Žmonės labiau atsipalaidavę, daugiau keliauja, padaugėja mokėjimų už skrydžių bilietus, apgyvendinimo įstaigų paslaugas, ir visame šiame smagiame kontekste savo juodąsias nišas susiranda nusikaltėliai, siekiantys išvilioti žmonių pinigus ar konfidencialius duomenis. Raginame neprarasti budrumo nė vieną akimirką. Apsisaugoti nuo šių atakų gali padėti nuolatinis atidumas, kritiškas bet kokių gaunamų pranešimų vertinimas ir dėmesys viešai skelbiamai informacijai apie sukčiavimo būdus“, – pabrėžia LBA prezidentė dr. Eivilė Čipkutė.

LBA nariai atkreipia dėmesį į naujas piktavalių veikimo schemas. Štai keletas jų.

Hidrauliniai bandymai ar sukčių ataka?

Daugelis gyventojų jau yra susidūrę ir atpažįsta melagingus laiškus ar SMS žinutes, kurias sukčiai siunčia apsimesdami valstybinėmis, paslaugų įmonėmis ir ragina neva susimokėti už komunalines paslaugas. Tačiau sukčiai ėmė gilinti „specializaciją“ ir nusitaikė į gyventojus, kurių namuose dėl hidraulinių vamzdynų bandymų atjungiamas karštas vanduo.

Gyventojus, kurių namuose planuojama reguliariems hidrauliniams bandymams išjungti karšto vandens tiekimą, piktavaliai nesunkiai atrenka oficialiose svetainėse, kuriose pranešama apie numatomus darbus. Socialiniuose tinkluose atradę ir asmeninius duomenis, sukčiai žmonėms išsiuntinėja pranešimus su nuorodomis į apmokėjimą ir informacija, kad dėl pradelsto mokėjimo gyventojui atjungiamas karštas vanduo.

Nepasitikrinę informacijos oficialioje paslaugų tiekėjo svetainėje apie vykdomus darbus, gyventojai įkliūva į pinkles ir „apmoka“ sąskaitą, tiksliau, papildo sukčių pinigines.

Ekspertai pabrėžia: nei bankai, nei valstybinės įstaigos niekada nesiunčia pranešimų su prisijungimo nuorodomis. Tai – pirmas požymis, kad informacija melaginga. Be to, sukčiai spaudžia gyventojus veiksmą atlikti skubiai – tai irgi turi kelti įtarimą. Atsidūrus tokio sukčiavimo taikinyje ir išvengus apgaulės, rekomenduojama apie tai pranešti įstaigai, kurios vardu siunčiami melagingi pranešimai, ir policijai. Taip kitiems žmonėms padėtume išvengti piktavališkų atakų.

Pigesni skrydžių bilietai: tai gali būti ir spąstai

Planuodami vasaros keliones, apdairūs atostogautojai stengiasi paieškoti patrauklesnių oro linijų pasiūlymų. Finansinio raštingumo atžvilgiu, tai išmintingas elgesys – sutaupyti išties galima. Tačiau tai, kaip veikia įvairios skrydžių bilietų pardavimo platformos, jau tapo gardžiu kąsniu sukčiams.

Nusikaltėliai, perpratę tiek tokių platformų veikimo būdą, tiek žmonių elgesį, imasi savo veiksmų – sukuria ypač tikroviškas pigių skrydžių svetaines, jas reklamuoja paieškos sistemose, socialiniuose tinkluose, elektroniniu paštu ir siūlo didžiules nuolaidas. Netikros skrydžių svetainės itin pavojingos, kadangi pirkdami lėktuvų bilietus žmonės įpratę pateikti pačius asmeniškiausius duomenis – jie gali būti nutekinti. Taigi, pigių bilietų paieškos gali baigtis apgaule ir pavogtais duomenimis.

Įsigijus lėktuvo bilietus netikrose svetainėse taip pat sulaukiama prašymų koreguoti užsakymą, keisti duomenis, pavyzdžiui, sumokėti papildomai, pakeisti vardą – kitaip skrydis neva bus atšauktas. Tačiau skrydis net ir neegzistavo, o piktadariai, gavę pinigus, išnyksta.

Su kelionėmis susiję ir suklastoti skelbimai „Booking“ ar „Airbnb“ platformose, kai gyventojai įtikinami už paslaugas atsiskaityti ne per oficialias platformas, o už jų ribų. Jei nakvynės pardavėjas paprašo už rezervaciją sumokėti tiesiogiai arba internetu pateikti kredito kortelės duomenis, griežtai perspėjama to nedaryti – svarbią asmeninę informaciją įprasta pateikti tik atvykus, o rezervaciją apmokėti paslaugos svetainėje, ne savininkui į rankas.  

Didelė sukčių koncentracija socialiniuose tinkluose

Vienas naujesnių sukčiavimo metodų – atvejai, kai gyventojai sulaukia skambučio iš neva „Google“, „Meta“, bankų arba policijos atstovų, kurių metu išviliojami interneto banko prisijungimo duomenys. Juos gavę ir kliento vardu prie interneto banko prisijungę sukčiai gali matyti ir kliento mokėjimo kortelės PIN kodą. Toliau su asmeniu bendraujama programėlėje „WhatsApp“, kur sukčiai sukuria suklastotą kredito įstaigos profilį – naudoja pavadinimą, kredito įstaigos logotipą ar netgi atsiunčia melagingą kredito įstaigos valdybos narių vardu pasirašytą raštą, kuriame informuoja apie neva nesaugią sąskaitą ir praneša, kad klientas tapo sukčiavimo auka. Tokio pokalbio motyvas – išvilioti ir gauti kliento mokėjimo kortelę, kurią, sukčių sėkmės atveju, gyventojai patys atiduoda atvažiuojantiems kurjeriams.

Kai kurios kredito įstaigos fiksuoja, kad net 61 proc. sukčiavimo atvejų prasideda „Meta“ valdomuose socialiniuose tinkluose, tad itin budriems reikėtų būti leidžiant laiką ir bendraujant „Facebook“, „Instagram“ ir „Threads“ platformose.  Taip pat išskiriama ir „Facebook“ skiltis „Marketplace“, kurioje itin dažnai talpinami fiktyvūs parduodamų daiktų skelbimai prašant išankstinio apmokėjimo.

Tokios istorijos aiškiai parodo, kad sukčiai seka tendencijas ir aktualijas, įvairių įmonių, valstybinių įstaigų veiklą ir ieško nišų, kurios leistų apgauti kuo daugiau žmonių. Jų naudojamos schemos sudėtingėja, todėl kritinis mąstymas ir griežta socialinių tinklų higiena turi tapti žmogaus palydovu kiekviename žingsnyje. Būtina prisiminti, kad duomenų apie prisijungimus prie interneto banko, PIN kodų negalima perduoti niekam. Bankai, kredito unijos ir policija tokios informacijos iš gyventojų neprašo niekada.

Lietuvos bankų asociacija ragina gyventojus, patyrusius sukčių atakas, informuoti policiją. Anonimiškai informacija apie sukčių naudojamus metodus galima pasidalinti el. paštu [email protected]. Išmokti atpažinti sukčius padės interneto svetainė www.atpazinksukciu.lt.

LKU kredito unijų grupė pasirašė sutartį su UAB „Investicijų ir verslo garantijomis“ (INVEGA), pagal kurią priemonėje dalyvaujančios kredito unijos pradeda teikti lengvatines paskolas ūkininkams. Lengvatinės paskolos gali būti skirtos ūkio plėtrai ir modernizavimui, taip pat investicijoms bei apyvartiniam kapitalui finansuoti.

Dėl paskolos į priemonėje dalyvaujančias LKU grupės kredito unijas gali kreiptis fiziniai ir juridiniai asmenys, kurie užsiima žemės ūkio veikla, veikia žemės ūkio produktų gamybos, perdirbimo ir kaimo plėtros srityse. Taip pat dalyvaujantys Lietuvos kaimo plėtros 2014–2020 metų programos priemonės „Investicijos į materialųjį turtą“ veiklos srities „Parama investicijoms į žemės ūkio valdas“ programoje ir yra gavę tai patvirtinančią NMA pažymą.

Gavusieji NMA pažymą, patvirtinančią jų tinkamumą gauti lengvatinę paskolą, toliau dėl paskolos gali kreiptis į vieną iš 20 LKU grupės kredito unijų, kurių sąrašas skelbiamas INVEGOS interneto svetainėje.

„LKU grupės kredito unijos jau kone 30 metų yra artimos Lietuvos ūkininkams ir stengiamės pasiūlyti finansavimo sprendimus, atliepiančius jų patiriamus iššūkius. Ilgamečių partnerių, tokių kaip INVEGA, dėka galime stiprinti Lietuvos ūkio sektorių, suteikdami paskolas lengviau prieinamomis sąlygomis“, – teigia LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos projektų vadovė Jūratė Tamošaitytė.

Anot INVEGOS vyriausiosios projektų vadovės Vaidos Stamburaitės, lengvatinės paskolos pagal šią finansinę priemonę gali būti teikiamos iki 200 tūkst. eurų sumos, maksimaliam 5 metų laikotarpiui. Projektų vadovė atkreipia dėmesį, jog paskola galima pasinaudoti išskirtinai leistinais tikslais.

„Paskolos skirtos investicijoms į materialųjį, nematerialųjį ir biologinį turtą finansuoti bei apyvartiniam kapitalui finansuoti“, – sako V. Stamburaitė.

Kaimo plėtros finansinių priemonių fondo Pasidalytos rizikos paskolos 75 proc. daliai taikomos nulinės palūkanos, o likusiai daliai – finansų tarpininko taikomos palūkanos, kurios yra ne didesnės nei 5 proc. finansų tarpininko marža ir 6 mėn. EURIBOR.

Informuojame, kad rytoj, liepos 16 d., nuo 18:00 val. vyks planiniai IT sistemų atnaujinimo darbai. Preliminari darbų pabaiga – 20:00 val. Šiuo laikotarpiu nebus galimybės atlikti operacijų naudojantis elektroninės bankininkystės sistema „i-Unija“, LKU mobiliąja programėle, taip pat atsiskaityti „i-Unija“ elektroninės prekybos parduotuvėse.

Periodiškai atliekame IT sistemų naujinimus, siekdami užtikrinti teikiamų paslaugų kokybę ir saugumą. Prašome planuoti savo reikalingas pinigų operacijas taip, kad jas galėtumėte atlikti prieš arba po šių naujinimo darbų.

Svarbu! Atsiskaitymai mokėjimo kortelėmis atnaujinimų metu nesutriks. Kortelių turėtojai galės atsiskaityti prekybos bei paslaugų teikimo vietose arba išsiimti grynųjų pinigų bankomatuose kaip įprasta.

Dėkojame už supratingumą ir iš anksto atsiprašome už galimus nepatogumus!

Gerb. Klientai,

informuojame, kad nuo 2024 m. birželio 20 d. įsigalios atnaujintos Elektroninių paslaugų teikimo ir naudojimo taisyklės (toliau – Taisyklės).

Pagrindiniai pakeitimai šiose Taisyklėse susiję su Kliento / Kliento įgaliotų asmenų teisių ir limitų nustatymu elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ ir atnaujinamais Klientų informavimo terminais dėl keičiamų Taisyklių, įkainių ir (ar) mokesčių paskelbimo.

Elektroninės bankininkystės sistemoje „i-Unija“ atsiras galimybė nustatyti / keisti Sąskaitų matymo, Mokėjimų ruošimo, Operacijų tvirtinimo, Operacijų tvirtinimo teises sąskaitoms  (atsiskaitomųjų, mokėjimo kortelių ir / arba kredito linijų sąskaitų) ir Kliento / Kliento įgaliotų asmenų operacijų tvirtinimo teises.

Su atnaujintomis Taisyklėmis galite susipažinti čia.

Laikoma, kad Klientai sutinka su atnaujintomis Taisyklėmis, jeigu iki jų įsigaliojimo dienos savo kredito unijai nepateikė prašymo nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutarties. Klientams, kurie sutinka su atnaujinamomis Taisyklėmis, nereikia atlikti jokių papildomų veiksmų. Klientai, nesutinkantys su Taisyklių pakeitimais, turi teisę nemokamai nutraukti Elektroninių paslaugų teikimo sutartį iki dienos, kurią įsigalios atnaujintos Taisyklės. Dėl Elektroninių paslaugų teikimo sutarties nutraukimo prašome kreiptis į kredito uniją.

Vasara – metas pasimėgauti saule, kelionėmis, skaniu maistu ir pramogomis. Tačiau planuojant atostogas svarbu nepamiršti atsakingo finansų valdymo. Nesvarbu, kiek laiko keliaujate, Lietuvoje ar po egzotines šalis, – lengva pasiduoti pagundai išleisti daugiau nei planavote. LKU kredito unijų grupės finansų ekspertas dalijasi patarimais, kaip planuoti vasaros išlaidas, kad ruduo netaptų iššūkiu.

Atšilus orams dažniau sėdame į automobilius, laiką leidžiame lauke ar kurortuose, renkamės pietus ar pramogas mieste. Visa tai neatsiejama vasaros sezono dalis, kuri atsiliepia padidėjusiomis išlaidomis.

Ar tai reiškia, kad reikėtų atsisakyti vasaros džiaugsmų? „Tikrai ne, – sako LKU grupę prižiūrinčios Lietuvos centrinės kredito unijos (LCKU) Iždo departamento direktorius Rūtenis Šukevičius. – Svarbu protingai įvertinti savo finansines galimybes ir planuoti vasaros išlaidas iš anksto“. Eksperto įsitikinimu, tai galima padaryti savo kasdienybėje prisijaukinus kelias paprastas taisykles.

1 patarimas: „50-30-20“ taisyklė

Turint ribotus finansinius išteklius, nepakanka finansų planuoti intuityviai. Reikia turėti aiškų mėnesio biudžeto išskirstymą. Tokia finansų kontrolė suteiks saugumo ir leis atsidėti šiek tiek pajamų. Tam gali padėti taisyklė „50-30-20“ – tai būdas paskirstyti savo pajamas, kad būtų užtikrintas balansas tarp išlaidų ir taupymo.

Taisyklė apibrėžia, kad 50 % mėnesio pajamų turėtų būti skiriama būtinosioms išlaidoms, tokioms kaip būsto išlaikymas, maistas ir transportas. 30 % pajamų galima atidėti kintamoms išlaidoms, pavyzdžiui, pramogoms, rūbams, restoranams, o 20 % – taupymui.

R. Šukevičius pastebi – ženkli dalis gyventojų nėra sukaupę rekomenduojamo 3–6 mėnesių pajamų dydžio finansinio rezervo arba jį naudoja netinkamai: „Finansinis rezervas yra skirtas netikėtiems atvejams, kai, pavyzdžiui, sumažėja pajamos ar reikalinga padengti skubias medicinines išlaidas. Vasaros sezonu neretas gyventojas taupęs ištisus metus, vasarą santaupas išleidžia atostogoms, o rudenį – pradeda taupyti nuo nulio.“

Kad taip nenutiktų, ekspertas pataria atostogoms kaupti iš 30 % „kišenės“. „Rekomenduoju nusprendus, kiek vidutiniškai norėtumėte skirti laukiamoms atostogoms, kas mėnesį šiam tikslui atsidėti pinigų iš 30 % dalies“, – teigia R. Šukevičius.

Tačiau reikia nepamiršti, kad taisyklę ir procentines dalis kiekvienas turėtų prisitaikyti pagal savo individualią situaciją ir gaunamas pajamas.

2 patarimas: Taupyti ir įdarbinti

Taupyti efektyviau galima pasitelkus tam tikras saugaus investavimo priemones, pavyzdžiui, indėlius. Indėliai yra mažiausios rizikos taupymo priemonė, už kurią galima gauti garantuotą grąžą, kuri papildys santaupų biudžetą ir neleis pinigams nuvertėti.

„Verta suprasti, kad taupymas ir lėšų įdarbinimas yra skirtingi būdai atsidėti pinigus – mat pastaruoju būdu taupomi pinigai turi potencialo uždirbti naujus pinigus. Taupant mokėjimo sąskaitoje kyla daugiau pagundų juos išleisti, o grynaisiais – nesaugu ir sukaupti pinigai nuvertėja“, – sako R. Šukevičius ir prideda, kad LKU grupės kredito unijos moka vienas didžiausių indėlių palūkanų Lietuvoje. Štai už 12 mėnesių indėlį pastarosios gali pasiūlyti ir 4 % ar daugiau siekiančias palūkanas.

Finansų įstaigos įprastai siūlo dviejų tipų indėlius – terminuotuosius ir taupomuosius. „Kurį indėlio tipą pasirinkti, priklauso nuo priimtino taupymo būdo ir turimos sumos. Terminuotieji indėliai yra skirti didesnei sumai laikyti, jų negalima papildyti, o įnešta suma – fiksuota ir nekintama. Palūkanos mokamos kas mėnesį arba termino pabaigoje.

Tuo tarpu taupomieji indėliai yra skirti didesnei sumai sukaupti per ilgesnį laikotarpį. Pradinė suma dažniausiai būna maža. Šį indėlį visą jo laikotarpį galima papildyti reguliariais arba nereguliariais įnašais, o palūkanos kitą mėnesį skaičiuojamos jau nuo didesnės sumos. Taip pat kai kuriose kredito unijose dalį indėlio galima atsiimti nemokamai, kas suteiks papildomo saugumo“, – aiškina R. Šukevičius.

3 patarimas: Ne tik planuoti, bet ir plano laikytis

Sukaupus biudžetą atostogoms, svarbu pagal jį įsivertinti, kiek ir kaip atostogauti galite sau leisti. Ir svarbiausia – išvykus taip lauktų atostogų bei atsipalaidavus reikėtų nepamiršti to plano laikytis, primena ekspertas. Mat atostogų metu pagunda išlaidauti didėja.

„Apsisaugoti nuo atostogų biudžeto perviršio, visų pirma, padeda išankstinis planavimas ir to plano laikymasis. Suplanuokite išlaidas transportui, pramogoms, maitinimo paslaugoms iš anksto. Taip pat biudžete reikėtų pasilikti vietos nenumatytoms išlaidoms ir lauktuvėms“, – rekomenduoja R. Šukevičius ir pataria pastarosioms išlaidoms turėti grynųjų – tokiu būdu vizualiai matysite, kiek dar galite išleisti.

O jeigu taip nutiko, kad biudžeto atostogoms nesukaupėte, apgalvokite, ar tikrai verta atostogauti vasarą. Galbūt geriau pradėti taupyti dabar, o atostogomis mėgautis rudenį, kai neretai kelionių organizatoriai pasiūlo mažesnes kainas.

LKU kredito unijų grupė, vienijanti 45 kredito unijas ir jas prižiūrinčią Lietuvos centrinę kredito uniją (LCKU), metus pradėjo iš stiprių pozicijų. Pirmąjį ketvirtį LKU grupė uždirbo 4,14 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 21,28 % daugiau nei pernai per tą patį laikotarpį. LKU grupės palūkanų pajamos augo 36,78 %, o konsoliduotas paskolų portfelis – 14,94 %, lyginant su tuo pat metu pernai.

„Metų pradžia buvo pažymėta ne tik augančiais veiklos rodikliais, bet ir tvirtu kredito unijų įsipareigojimu būti artimu finansų partneriu bendruomenėms. Sugebėjome išlaikyti stabilius paslaugų įkainius, aukštas indėlių palūkanų normas ir toliau tobulinti klientams siūlomų finansinių paslaugų spektrą“, – teigia Mindaugas Vijūnas, LCKU administracijos vadovas ir valdybos pirmininkas.

Trijų mėnesių pagrindinės veiklos apžvalga

LKU kredito unijų grupė pirmąjį šių metų ketvirtį stiprino savo kapitalą – per tris mėnesius buvo suformuota 546 tūkst. eurų specialiųjų atidėjinių. Neaudituotais duomenimis, per šį laikotarpį LKU kredito unijų grupės uždirbtos palūkanų pajamos siekė 17,15 mln. eurų ir buvo 36,78 % didesnės, lyginant su metais anksčiau (2023 m. 12,54 mln. eurų).

Viso LKU kredito unijų grupė per 2024 metų tris mėnesius uždirbo 4,14 mln. eurų grynojo pelno ir šis augo 21,28 % nei prieš metus. Per pastarąjį ketvirtį konsoliduotas grupės turtas paaugo 5,5 % iki 907,7 mln. eurų.

Neaudituotais duomenimis, 2024 m. kovo 31 d. LKU kredito unijų grupės likvidumo padengimo koeficientas siekė 237,80 % (normatyvas – 100 %), o nuosavybės grąžos rodiklis – 20,44 %. Tuo metu LKU grupės išlaidų ir pajamų santykio rodiklis, šių metų kovo 31 d. duomenimis, peržengė 43,43 %.

Preliminariais duomenimis, grupę prižiūrinčios LCKU turtas 2024 m. kovo 31 d. siekė 274,37 mln. eurų, per pirmą ketvirtį ūgtelėjęs 7,33 %. Didžiausia centrinė kredito unija Lietuvoje per tris mėnesius uždirbo 810 tūkst. eurų grynojo pelno – dešimtadaliu mažiau nei pernai. Tuo tarpu grynųjų palūkanų pajamų per tris mėnesius LCKU uždirbo 1,83 mln. eurų – 11,67 % daugiau nei prieš metus.

Gyventojų, ūkio ir verslo finansavimas

LKU kredito unijų grupė pirmą šių metų ketvirtį toliau tvariai augino skolinimo apimtis, nepaisant išliekančių neapibrėžtų išorinių aplinkybių. Dėl finansavimo į kredito unijas aktyviai kreipėsi tiek verslas, tiek gyventojai, taip pat ir žemės ūkio subjektai.

Neaudituotais duomenimis, konsoliduotas paskolų portfelis 2024 m. kovo 31 d. siekė 747,2 mln. eurų, per ketvirtį augęs 5,5 % ir 14,94 % per metus (2023 m. kovo 31 d. 650,06 mln. eurų).

Viso per šių metų pirmą ketvirtį buvo pasirašyta beveik 1 000 naujų paskolų sutarčių už bendrą 56,91 mln. eurų sumą. Skolinimas LKU grupėje šiemet augo 7,72 %, lyginant su metais anksčiau. Vertinant metinį pokytį, sparčiausiai augo konsoliduotas paskolų, suteiktų verslui, portfelis – 23,25 % iki 295,1 mln. eurų.

„Verslo finansavimosi poreikis šių metų pradžioje išlieka aukštas, o kredito unijos ir toliau stiprino partnerystę su Lietuvos verslo sektoriumi. Tai tiesiogiai atsiliepia konsoliduoto paskolų portfelio struktūroje, kur jau kurį laiką stebime verslo paskolų dalies didėjimą“, – komentuoja M. Vijūnas.

Tuo metu paskolų būstui portfelio balansinė vertė, lyginant su 2023 m. kovo 31 d., augo 10,37 % iki 338,2 mln. eurų. Paskolų, suteiktų žemės ūkio subjektams, portfelio metinis augimas siekė 9,42 % iki 103,78 mln. eurų.

Taip pat LKU grupė aktyviai remia jaunuosius ūkininkus ir tapo INVEGA finansinės priemonės „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“ tarpininkėmis. Pagal šią priemonę asmenys nuo 18 iki 40 metų jau gali pasiskolinti lengvatinėmis sąlygomis, kad pradėtų žemės ūkio produktų gamybos veiklą arba perdirbtų savo ūkyje gamintus ar užaugintus produktus. Paskolos lėšomis galima įsigyti materialų ir nematerialų turtą, biologinį turtą, žemę, taip pat finansuoti apyvartinį kapitalą.

Gyventojų taupymas

LKU kredito unijų grupės duomenimis, vis daugiau gyventojų ir verslo subjektų renkasi unijose taupyti sudarius indėlių sutartį. Tai lemia kredito unijų siūlomos konkurencingos terminuotųjų indėlių palūkanų normos, kurios didmiesčių unijose jau gali siekti ir 5 %.

Padidėjęs susidomėjimas lėmė ir bendro indėlių portfelio augimą. LKU grupės duomenimis, 2024 m. kovo 31-ąją konsoliduotas indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 793,94 mln. eurų ir per ketvirtį augo 5,25 % bei 13,3 % per metus. Naujai sudarytų terminuotųjų indėlių sutarčių skaičius per metus padidėjo 13,01 %.

LCKU teigimu, aukštos indėlių palūkanos ir šios taupymo priemonės saugumas išlieka esminiais veiksniais, lemiančiais klientų pasirinkimą taupyti kredito unijose.

Pagrindiniai finansiniai duomenys trumpai:

• LKU kredito unijų grupės turtas 2024 m. kovo 31 d. buvo 907,7 mln. eurų (2023 m. kovo 31 d. – 792,85 mln. eurų)
• Per 2024 metų pirmą ketvirtį LKU grupė uždirbo 4,41 mln. eurų neaudituoto grynojo pelno – 21,28 % daugiau nei prieš metus.
• LKU kredito unijų grupės paskolų portfelis augo 14,94 % iki 747,2 mln. eurų, lyginant su pirmu ketvirčiu prieš metus.
• Sparčiausiai LKU grupėje augo skolinimas verslui. Konsoliduoto paskolų verslui portfelio pokytis siekė 23,25 %.
• Indėlių portfelis, įskaitant ir lėšas einamosiose sąskaitose, siekė 793,94 mln. eurų ir per metus paaugo 13,3 %.
• LKU kredito unijų grupė, bendradarbiaudama su partneriais INVEGA, pradėjo teikti lengvatines paskolas pagal priemonę „Jaunųjų ūkininkų įsikūrimas“.

Gerb. Klientai,

informuojame, kad 2024 m. gegužės 1 d. (Tarptautinė darbo diena) pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Nariui ar klientui š. m. balandžio 30 d. pateikus mokėjimo nurodymą po 16.00 valandos, lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. gegužės 2 d. apie 12.00 val.

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle š. m. gegužės 1 d. bus galima kaip įprasta. 

LKU kredito unijų grupė

LKU grupė, vienijanti 45 kredito unijas visoje Lietuvoje, šiemet tapo didžiausio bėgimo renginio Kaune rėmėja. Dar daugiau, LKU grupė su šūkiu „Drauge geriau!“ kviečia visus šeimos narius – tėvus, senelius ir mažuosius – bėgimo šventėje dalyvauti drauge ir savo jėgas išbandyti LKU 1,5 km šeimų bėgime bei laimėti skrydį LKU oro balionu. 

LKU grupė palaiko sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą 

Kauno „Akropolio“ maratonas, vyksiantis š. m. balandžio 28 d., planuojama, pritrauks tūkstančius dalyvių iš Kauno apylinkių ir tolimesnių Lietuvos kampelių. Tai ne tik sporto renginys, bet ir proga suburti miestą bei visą Lietuvą sveikesnių įpročių ugdymui. 

LKU grupė, būdama artima finansų bendruomenė, skatina sveiką ir aktyvų gyvenimo būdą bei kviečia visų amžiaus grupių ir įvairaus fizinio pasirengimo žmones judėti. Šiuo tikslu LKU grupė pristato nesudėtingos distancijos trasą, kurią įveikti galės tėvai su vaikais ar net vyresnio amžiaus šeimos nariais.  

Taip pat išskirtinai šiemet LKU grupė 1,5 km šeimų trasos dalyviams įsteigė prizą. Renginio metu burtų keliu bus traukiamas vienas šios trasos dalyvių, kuris arba kuri laimės dvivietį kvietimą skristi LKU karšto oro balionu. 

Primename, kad LKU 1,5 km šeimų trasa vingiuoja vaizdingomis Kauno senamiesčio gatvelėmis ir palei Nemuno upę. Be pastarosios, renginyje taip pat galima rinktis iš kitų distancijų, kurios pritaikytos tiek bėgimo profesionalams, tiek mėgėjams ar tik atrandantiems bėgimą. Čia dalyviai bėgs 400 m., taip pat 5 km, 10 km, 21,098 km ir pilno maratono – 42,195 km trasose. 

O tie, kurie į renginį atvyks ne bėgti patys, o palaikyti bėgančius draugus, šeimos narius, kviečiami į rėmėjų veiklos zoną, kurioje LKU atstovai lauks su specialiai šiam renginiu paruoštu žaidimu. Taip pat renginio vietoje vyks koncertai, mugės, paskaitos ir treniruotės. 

Didžiausia bėgimo šventė Kaune 

Kauno „Akropolio“ maratonas vien 2023-aisiais sutraukė daugiau nei 4 000 bėgimo entuziastų, kurie varžėsi laikinosios sostinės gatvėse. Pirmąkart startavęs 2013-aisiais, šiemet Kauno maratonas vyks 12-ąjį kartą, o apie šį renginį jau žino bėgikai už Kauno ar net Lietuvos ribų. 

Anot maratono organizatorių, visą maratono distanciją, t. y. 42,195 km, gali įveikti mažiau nei vienas procentas planetos gyventojų. Vis dėlto džiuginanti tendencija byloja, kad šiam iššūkiui kasmet pasiryžta vis daugiau entuziastų. Žinoma, tam reikalingas ilgas ir kruopštus fizinis pasirengimas. 

Šiemet Kauno „Akropolio“ maratonas dalyvių prie starto finišo lauks jau balandžio 28 d. Kauno miesto centre, Rotušės aikštėje. O norintieji dalyvauti, dar gali registruotis čia.

Lauksime Jūsų Kauno bėgimo šventėje, nes – drauge geriau! 

Gerb. Klientai,

informuojame, kad nuo 2024 m. kovo 29 d. (Didysis penktadienis) iki balandžio 1 d. (Antroji Velykų diena) imtinai pervedimai bus atliekami tik tarp LKU grupei priklausančių kredito unijų narių ir klientų sąskaitų.

Atkreipkite dėmesį, kad š. m. kovo 28 d. pateikus mokėjimo nurodymą po 16:00 valandos lėšų gavėjui, kuris nėra LKU grupės narys ar klientas, mokėjimas bus įvykdytas ir lėšos pasieks gavėją š. m. balandžio 2 d. apie 12.00 val.

Atsiskaityti mokėjimo kortelėmis prekybos ir paslaugų teikimo vietose, išsigryninti lėšų tinklo „Medus“ ar kituose bankomatuose, naudotis el. bankininkyste „i-Unija“ ir LKU mobiliąja programėle šventiniu laikotarpiu bus galima kaip įprasta. 

Linkime saulėtų ir jaukių Šv. Velykų!

LKU kredito unijų grupė

Praėjusiais metais Lietuvoje fiksuota 350 romantinio sukčiavimo atvejų, gyventojai sukčiams mėgino pervesti daugiau nei 1 mln. Eur. Ne visi šie atvejai manipuliatorius pradžiugino abipusiais jausmais ar, svarbiausia – svetimais pinigais. Dalį pervedimų sukčiams sugeba sustabdyti kredito įstaigos. „Pažeidžiami žmonės vis dar patiki apgaulingomis istorijomis, todėl raginame kaskart suklusti, jei jus elektroniniu paštu ar bendravimo programėlėmis pasiekia prašymai pervesti pinigų niekada gyvenime nematytam asmeniui“, – sako Lietuvos bankų asociacijos (LBA) prezidentė dr. Eivilė Čipkutė. 

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro ir Lietuvos bankų asociacijos duomenimis, 2022 m. užfiksuoti 322 romantinio sukčiavimo atvejai, gyventojų nuostoliai dėl to siekė 640 tūkst. Eur. 2021-ųjų statistika – 195 incidentai, 651 tūkst. Eur. Taigi, atvejų mastas auga, nors, kaip pastebima tarptautiniu mastu, sukčiai mažina iš savo aukų reikalaujamas sumas – taip sunkiau atsekti apgavikų veiklas.

LBA prašymu finansinių sukčių veikimo metodus sutiko pakomentuoti Mykolo Romerio universiteto (MRU) Psichologijos instituto direktorė prof. dr. Rasa Pilkauskaitė-Valickienė. Jos teigimu, kuo atviriau savo patirtimis dalijasi į sukčių pinkles patekę žmonės, tuo daugiau kiti sužino apie apgavikų veikimo schemas ir tampa atsparesni.

Dauguma apgaunamų gyventojų yra vyresnio amžiaus vienišos moterys, tačiau manipuliacijos plinta ir tarp jaunesnio amžiaus žmonių. Pandemija daugumos gyvenimą perkėlė į socialinius tinklus – atsivėrė gyvo bendravimo įgūdžių spragos. „Sukčiams daug paprasčiau bendrauti žinutėmis – nesimato veido išraiškų, nėra akių kontakto, auką apgauti lengviau“, – teigia MRU Psichologijos instituto vadovė.

Tą patvirtina ir laiškai, gaunami į specialiai LBA sukurtą nuasmenintų istorijų el. pašto dėžutę   [email protected].

„Iš šalies žvelgiant, kai kurios istorijos tragikomiškos – moteriai žinutėmis komplimentus dėl grožio žeria džentelmenas, nors moters socialinio tinklo profilyje nėra nei vienos jos nuotraukos – tik augalai ar gaminami patiekalai. Tačiau būna kur kas subtilesnių istorijų, kurias atpažinti sunkiau. Yra keletas įtarumą keliančių momentų, kuriuos pastebėti nesunku – keisti elektroninio pašto adresai, iškraipyta lietuvių kalba žinutėse – tai rodo, kad naudojamasi automatizuotu vertimu. Pagaliau, besikartojantys apgavikų tipažai – aukšto rango „karininkai“, verslininkai, ir įžymūs aktoriai“, – dėmesį atkreipia LBA vadovė dr. E. Čipkutė.

Supratimo ieško internete

Anot prof. dr. R. Pilkauskaitės-Valickienės, sukčiai, bandydami išvilioti pinigus iš gyventojų, naudoja socialinę psichologiją, tai yra, naudojasi tuo, kad žmonėms reikia dėmesio ir palaikymo. 

„Nemažai žmonių jaučiasi vieniši, neišgirsti, ne iki galo suprasti. Būtent tai ir išnaudoja romantiniai sukčiai. Jie užmezga kontaktą, bendravimas gali tęstis net ir ilgą laiką. Sukčius rodo susidomėjimą, išklauso, palaipsniui sukuria šiltos priklausomybės jausmą.  O tada jau prasideda lėšų viliojimas“, – pasakoja mokslininkė.

Pasak jos, sukčiai dažnai taiko vadinamąjį „tarpdurio efektą“ – iš pradžių prašoma nedidelės paslaugos. Nusikaltėlis „įžengia pro duris“ – sukuria santykį, kai suteikiama paslauga ar skolinama nedidelė suma. Kitą kartą prireikia didesnės paslaugos ar sumos, o kartą padėjęs žmogus galbūt  taip nesąmoningai atsidėkoja už jam skiriamą dėmesį. Romantiniai sukčiai dažniausiai taikosi į tuos, kuriems trūksta bendravimo, neturi su kuo pasitarti rūpimais klausimais.

Vienas iš liūdniausių aspektų – tai, kad šios socialinės grupės žmonės, net ir pasijutę įtarūs, ne visada turi su kuo pasikalbėti artimoje aplinkoje. „Kita vertus, daliai žmonių tiesiog sunku pripažinti, kad apsikvailino. Tikėtina, kad jie, netgi supratę, kad pakliuvo ant finansinių sukčių kabliuko, apie tai niekam nepranešė“, – sako prof. dr. Pilkauskaitė-Valickienė.  

Ji rekomenduoja apie gyvenimišką situaciją kuo daugiau kalbėtis su artimais žmonėmis.

„Užsimezgus naujiems romantiniams santykiams socialiniuose tinkluose siūlau neslėpti džiaugsmo – gal tam tikras elgesys draugams sukels kritiškų minčių ir sukels abejonių, kurios padės apsisaugoti nuo didelių nuostolių“, – pataria mokslininkė. Dar vienas būdas patikrinti romantinės pažinties tvirtumą – pamėginti nedovanoti ar neskolinti pinigų ir pasitikrinti, ar tokiu atveju meilė nepasibaigia.

Dalis fiktyvių „meilių“ baigiasi kredito įstaigoje

Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centro duomenimis, praėjusiais metais nuo sukčių – ne tik romantinių – nukentėję pranešė šiek tiek daugiau negu 10 tūkst. gyventojų. Tai yra apie trečdaliu daugiau nei 2022 m. Gyventojai 2023 m. sukčiams pervedė 12,3 mln. eurų,  dar apie 7,1 mln. eurų buvo sustabdyti kredito įstaigose, o iš sukčių rankų atgauti ir grąžinti gyventojams pavyko kiek mažiau nei 1 mln. eurų.

„Duomenys rodo, kad bankai ir kredito unijos vis daugiau pavedimų sustabdo, tai liudija aktyvų darbą siekiant sustabdyti sukčius“, – teigia LBA prezidentė dr. E. Čipkutė. Anot jos, kredito įstaigos pasiekė tikrai neblogų rezultatų, tačiau jie galėtų būti dar geresni, jei gyventojai visais atvejais apie sukčių pinkles praneštų policijai ir savo bankui ar kredito unijai.